Kiek bitkoinų iš tikrųjų liko iškasti?

Ar kada nors klausėte, kiek bitkoinų dar laukia, kad būtų atrasti? 2023 m. tai yra svarbus klausimas tiek kriptovaliutų entuziastams, tiek investuotojams. Iš pradžių bitkoinų kūrėjas Satoshi Nakamoto apribojo pasiūlą iki 21 milijono bitkoinų, taip pristatydamas inovatyvų ribotumo elementą skaitmeninių valiutų pasaulyje. Bet kiek dar bitkoinų liko nepagaminta?

Apie 19,5 mln. bitkoinų jau buvo iškasta, taigi liko apie 1,5 mln. bitkoinų, kuriuos dar reikės atrasti. Dabartinė bitkoinų protokolo sistema užtikrina, kad nauji bitkoinai būtų generuojami maždaug kas dešimt minučių per procesą, vadinamą kasyba. Vykstant laikui, šis procesas tampa vis sunkesnis dėl bitkoino pusmečio mechanizmo.

Kas ketverius metus arba po 210 000 blokų iškasimo bitkoinų, skiriamų kasybininkams už kiekvieną naują bloką, skaičius sumažinamas per pusę. Šis mechanizmas ne tik kontroliuoja infliaciją, bet ir užtikrina, kad paskutinis bitkoinas nebus iškastas iki maždaug 2140 metų. Taigi, dar daugiau nei 100 metų liko, kol pasiūlos riba bus visiškai pasiekta.

Nors bitkoinų, kuriuos dar reikia iškasti, liko mažiau, susidomėjimas kriptovaliuta nesumažėja. Ribota bitkoino prigimtis išlaiko jo patrauklumą kaip vertės saugyklą, panašią į auksą. Entuziastai šias mažėjančias galimybes iškasti naują bitkoiną laiko jaudinančiu iššūkiu, galinčiu turėti įtakos bitkoino vertei ir platesniam finansų pasauliui ateinančioms kartoms.

Bitkoino ateitis – atskleidžiant nustebinančius faktus, kurie gali pakeisti pasaulį!

Bitkoinas, revoliucinė skaitmeninė valiuta, yra ne tik kriptovaliuta; tai transformuojanti jėga, turinti gilių pasekmių tiek individams, tiek šalims. Su vos 1,5 mln. bitkoinų, kuriuos dar reikia iškasti, klausimas nėra tik apie ribotumą, bet ir apie šio apribojimo pasekmes.

Ką daryti, kai visi bitkoinai bus iškasti? Kadangi pasiūla mažėja, tai gali drastiškai pakeisti finansų rinką. Pusmečio mechanizmas, nors ir skirtas infliacijai užkirsti kelią, sukuria paradoksą, kuriame ribotumas gali vertinti bitkoiną daugiau nei pasaulines valiutas. Šis ribotumas skatina šalis ir turtingus asmenis kaupti bitkoinus, tikintis jų ateities vertės.

Įdomu tai, kad aplinkosaugos pasekmių, susijusių su bitkoinų kasyba, negalima ignoruoti. Procesas sunaudoja daug energijos, sukeldamas diskusijas apie tvarias praktikas. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Švedija, įspėjo apie dideles energijos sąnaudas kripto kasyboje, skatindamos ekologiškesnes alternatyvas.

Dabartinė bitkoinų paskirstymo situacija taip pat kelia klausimų dėl ekonominės lygybės. Kadangi didžioji dalis bitkoinų cirkuliuoja tarp riboto adreso skaičiaus, turtinė nelygybė gali atspindėti tradicinių valiutų sistemų nelygybę. Ar ši skaitmeninė atskirtis gali pabloginti socialinę nelygybę?

Kuo daugiau šalių svarsto galimybę pradėti savo skaitmenines valiutas, vadinamas centrinių bankų skaitmeninėmis valiutomis (CBDC), tuo labiau bitkoino decentralizuota prigimtis gali perkonstruoti pasaulines finansų struktūras. Vyriausybės yra priverstos balansuoti, ieškodamos galimų reguliavimų, nesulaikydamos inovacijų.

Sužinokite daugiau apie bitkoiną ir jo įdomią naudą patikimose platformose, tokiose kaip CoinDesk ar Blockchain, kur rasite gilesnių įžvalgų apie tai, kaip šis skaitmeninis auksas ir toliau formuoja mūsų pasaulį.